Po to kai porą kartų ar tai per žioplumą, ar tai dar bala žino kaip išvažiuodami visam savaitgaliui palikom uždarytas vonios duris su visu Pinkės tūliku inside (kas damai be abejo buvo didžiulis nepatogumas, ir teko visus mirtinai prispyrusius reikalus atlikt ant sėdmaišio), nustraksėjau į Thomas Philipsą ir už niekingus 17,xx litų pajamiau durų tiuningą. Balionėlis aliuminio spalvos dažų pataisė neitin derėjusią baltą spalvą. Pusdienis besikrapštant ties instaliavimo plonybėmis ir vualia – vonios duris uždarom drąsiai:
Tereikėjo porą kartų poničką visą besispyriojančią pragrūsti ten-atgal, ir uždaryti vonioje. Grįžę iš miesto radom jau kambary 🙂
Gi dabar, po poros gerų savaičių jau šauna pro savo vartelius net nestabtelėdama …
Gražus ir praktiškas sprendimas 🙂
Gudriai kaip 🙂
afigienai 🙂
turint galvoj, kad kate tupi prie savo sikimo dezes duru, tai ji labai ori.
hehe
is pradziu pagalvojau kad cia lauko duryse tokia skyle prapjovei (na taip, jusu tualeto durys atrodo kaip lauko durys).
gudriai ir praktiskai. 1