Apie vairuotojus

Labai neblogas Liudviko Andriulio tekstas.

Šiek tiek paredaguotas Andriaus Užkalnio, pridedant nenorminės leksikos.

— — —

Man visuomet buvo didžiulė paslaptis, kodel turtingose šalyse zmones vairuoja mandagiai ir atsargiai, o biednose salyse žmones vairavimą labai sureikšmina, vairavimas labai svarbus, labai svarbu vairuoti, labai svarbu, kaip vairuoja kiti, ir visi turi nuomonę apie vairavima. Ypač vairuodami.

Štatuose didžiuli įspūdį paliko atsargiai važiuojantys žmonės, dar likus 50 metrų prieš perėją pradedantys stabdyti. Niekada nelakstantys, nelenkiantys (nors galetų), visada vairuojantys taip, kad butu kuo mažesnė rizika- ypac gyvenamuosiuose rajonuose, prie mokyklų ar darželių.

Mandagiai ir neįpareigojančiai vairuoja ir belgai – bent jau mano Briuselio pusėje (centre ir arabyne, sako, būna ir nemandagių vairuotojų kartais). Padarei kokią klaidą – persirikiavai nepažiūrėjęs, užlindai, reikia pasukt i dešinę, lendant į ilgą eilę – niekas nepypina, nerėkia, nemojuoja rankomis. Įlįsti i automobiliu eilę – užtenka parodyti posūkį. Žmonės, kaip ir visur, kaip ir visi, daro klaidų, aš jų darau, jūs jų darot, daro jų ir belgai. Ir niekas del to nesiparina (jei tik neišgąsdinis labai stipriai). Tau reikia pasukti i dešinę, o dešinėje stovi eilė bobulyčiu suRenault Clio, besiruošiančių važiuoti tiesiai? Niekas nepypsės, ramiai palauks. Nors jos gal ir galetų rikiuotis i kairę, palikdamos laisvą posūkį dešinėn, niekas del to agresijos nerodys ir nei žmonių, nei savęs nenervuos. Vairavimas, važiavimas automobiliu nėra sureikšmintas.

Vakariečių vairavimas atsargus, gynybinis, vairuotojo siekia kuo saugiau, kuo mažesnė rizika pasiekti kelionės tikslą.

Vairuotojai į rytus nuo Berlyno

Ko siekia vairuotojai į rytus ir pietus nuo Berlyno, nesuvokiu. Rytuose vairavimas sureikšmintas. Egzistuoja mistine sąvoka “vairuoti gerai”. Sąvokos apibrėžimas išplaukės, bet greičiausiai “gero vairavimo” elementai yra gebėjimas lenkti, gebėjimas važiuoti greitai, gebėjimas nardyti tarp automobiliu, gebėjimas užlįsti, gebėjimas važiuoti per geltoną. Rytuose “bobos nemoka vairuoti”. Ypač bobos nemoka vairuoti Maskvoje, Omane, Tel-Avive, Stambule ir Vilniuje.

“Nemokantiems vairuoti” rytuose gyvenimas sunkus – kaip ir gėjai, moterys, vyresnio amžiaus žmones, “nemokantys vairuoti” bei prastesnius automobilius vairuojantys yra diskriminuojama klase. Vairuotojas, vežęs mus iš oro uosto su viešbučiui priklausančia nauja Audi A6, jautėsi gyvenime pasiekęs viska- jis ir vairuoja kietai, ir mašina jo kieta, ir žmones kietus veža- jam lygiu nėra, todėl reikia važiuoti labai greitai, lenkti iš dešinės, mirksėti vargšams ilgomis, kad jie trauktu savo purvinus automobilius iš kelio, kuri žvaigždėmis barsto balto Pegaso traukiamos, skraidančios aukso vežėčios.

Kuo žmogus mažiau išsilavinęs, tuo jis “geriau vairuoja”. “Gerai vairuojantis” visada turi griežtą nuomone apie kitu vairavimo sugebėjimus, ir tik savisaugos instinktas ji sulaiko (o pietuose ir nesulaiko) nuo tos nuomones išsakymo viešai – išlindus per langa ir kumščiu grūmojant pederastui, kuris drįso prieš mirksinčią žalią sustoti, tebūnie jis, kaušas, prakeiktas iki dešimtos kartos (dar yra urodai, kurie labai parinasi, kai atsistoji į eilę, iš kurios galima važiuoti tiesiai arba sukti dešinėn, ir nori važiuot tiesiai, o gavnojedas už nugaros nori sukti ir pypsi; tai palauksi, asile, kol aš pravažiuosiu, ir tada galėsi sukti, ateis laikas, visi nuvažiuosim – redaktoriaus pastaba).

Herojai keliuose

Visi kiti vairuojantys, o ypač diskriminuojamosios klases (žali lapai, bobos, senukai ir aprūdiję balti kablukai) yra debilai, maušai, kaušai, daunai ir piderastai. Nes tik jie daro klaidas, nes tik jie pasiklysta, nes tik jie užlenda, nes tik jie yra bepročiai, nes tik jie yra pavojingi. Herojus niekada nedaro klaidu. Niekada nepasiklysta. Visada laikosi taisyklių, o KET žino iki pat lanksčios/standžios vilkties detalių bei važnyčiotojų žymėjimo tvarkos. Rytų herojus yra geriausias vairavimo specialistas, jis geriausiai pažįsta miestą, jis moka pergudrauti policija, ir tyliai i ūsą šypsodamasis žino, kad šitame inkile radaro nera.

Rytu vairavimo herojui važiavimas iš taško į tašką b yra intensyvus, ritualinis procesas – net važiuojant 4-6 kilometrus nutinka daugybe dalyku, sutinkamos ordos debilu ir kitokių vairuoti nemokančių, daugybe kartu yra keikiamasi, linguojama galva, skėsčiojama rankomis – nes yra labai labai labai svarbu, kaip vairuoja kiti, ir kiti vairuoti tikrai nemoka. Bobos turi trauktis, gaidžiui įlįsti neleisim, o, kurvos mentai stovi, och tu blet koks debilas pralėkė, tu, gaidy, ar žiuri, kur važiuoji, kur čia masina pasistatei, o, blet, boba atbula parkuojasi, nemoka, pizdec, kiek galima laukti, nu ne, tiksliai, neįmanoma gyventi, vieni debilai aplinkui.

Mokantys vairuoti turi griežtą nuomonę apie taisykles. Herojus nesisega diržų, arba segasi juos tik autostradoje. Jis nekenčia automobiliu, kurie nenuilsdami pypsi, jei neprisegtas diržas, ir visokeriopai su tuo kovoja – Susovas buvo nusipirkęs diržų sagteles, o Arkashka, kuriam labai norisi kietumo, kurio jis neturi, Maskvoje nusižiūrėjo fantastišką kovos su establishmentu metodika- prisegti diržą ir sėstis ant jo. Arkaška Briusely dabar kiečiausias- visi važinėja prisisegę diržus, o jis nepasiduoda vakarietiškam mėmiškumui ir šlykštynėms Lexus inžinieriams – važinėja atsisėdęs ant diržo, neprisisegęs. Ir dar vypteli, kai aš demonstratyviai diržą atsegu, atsisėdu ir prisisegu – “ot mėmė, diržo jam reikia”.

Diržai galinėse sėdynėse

Diržai galinėse sėdynėse iš vis sukelia isterišką juoką – taip atskiriami grudai nuo pelu – jei segiesi gale diržus, esi susimyžęs užsienietis, tokius sutinka tik Martono taksistai prie Vilniaus oro uosto. Juk gale segtis nereikia- 60 kmh greičiu skrendanti apdribusi Seriogos 98 kg тушка bus minkštai, švelniai sustabdyta nuostabios VW Caddy priekines keleivio sėdynės. Serioga net prieky diržų nesisega, o segtis juos gale- lyg myžti atsisėdus. Hell, gale Serioga net sūnaus nesega – vyrą gi auginu, ne bobą.

Rimti rytu vyrai turi nuomone ir apie keliu ženklus – jie visi pastatyti nesąmoningose vietose, visi skirti tam, kad mentai rinktu kyšius, tie, kurie stato ženklus – debilai, o tie, kurie laikosi ženklu nurodytu taisyklių, turėtų iš karto padėti vairuotojo pažymėjimą ir prisiekti likusi gyvenimą važinėti visuomeniniu transportu. Nes nemoka vairuoti.

Tikram rytu vyrui KET yra nepalyginamai svarbesnis dokumentas už šalies Konstituciją ar naują šalies biudžeto redakcija. Rimtas vyras turi turėti griežtą nuomone apie naujausius KET pakeitimus, juos sekti, domėtis, ir diskutuoti apie juos su draugais. Yra tik viena rusis KET pakeitimu, kuri palydima pritariamu linktelėjimu – greičio apribojimu mažinimas.

Šviesos dieną prieš žmogaus teises

O jei liepė visus metus važinėti įjungus artimas šviesas… Pyzdec, furoras kyla toks, kad galima pagalvoti, jog lenkai Vilnių atsiima. Vyrai savaitėmis, mėnesiais lieja disleksinius tekstus forumuose ir komentaruose, kviesdami kilti ir nepasiduoti visuotiniam supuvusios valdžios sąmokslui. Tokio pažeminimo pasaulis nematė – SU SVIESOM VASARA VAZINET! Vyrai ir formulių priskaičiavo, rodydami, kiek papildomo kuro suvartos vairuotojai по стране (Lukoilo, ne kitaip, sąmokslas). Artimos šviesos vasara kels pavojų – akins priešprieša važiuojančiuosius. Bet svarbiausia – tai dar vienas būdas šlykštynėms mentams nulupti litų iš vargšų vairuotojų.

Mentas. Tikras vyras iš rytu neturi didesnio priešo. Keliu policija yra evil spawn, organizacija, sukurta 9 pragaro rate, juodieji raiteliai, nešantys ligas ir nelaimes, neduodantys gyventi, lėkti, džiaugtis gyvenimu. Mentai visada neteisus. Visada. Su mentais visada reikia 25 minutes ginčytis – o kaip nesiginčysi, juk herojus, pamenat, niekada nedaro klaidu, ir visada laikosi KET. Sustabdė piderasai – tikrai ne aš, tikrai buvo žalia, čia ne mano greitis, tas ženklas ne tą sako, tikrai negėriau, radaras nesertifikuotas, alkotesteris pareguliuotas, och jus kurvos, šlykštynes. Jei nesiginčiji su policija- esi durnas, pasiduodi sistemai, leidiesi apgaudinėjamas, nes policininkai visada stengiasi apgauti herojų ir išmonyti iš jo pinigu.

Paklausius tikru vyru, visi policininkai yra xamai, agresyvus, sukti, o svarbiausia- nemoka KET, neprisistato pagal taisykles, ir yra nemandagus. Aš, pvz, per dešimt metu, kuriuos vairavau Lietuvoje, nemačiau ne vieno policininko, kuris elgtųsi nemandagiai, tujintu mane, nepasisveikintu, nepaaiškintu, dėl ko sustabdė. NĖ VIENO. Visi buvo mandagus, profesionalus, efficient – padarei pažeidimą, susimokėjai, užgaišai 5 minutes.

Tikras vyras, net jei ir teko pripažinti (tik niekam nesakykit), kad pasuko po ženklu (“tu kurvu mentu visur pilna”), turi bent jau pasityčioti iš mentų. Papizdavoti, paerzinti, pažeminti. Nu o kaip kitaip? JIE DRISO MANE SUSTABYTI! MANE!

Pasakiau, kad galiu atleisti juos visus

Rytų vairuotojas, tas išdidus arabišku žirgu stepėmis lekiančio Tamerlano palikuonis, kaip ir priklauso tikram, tradiciniu, tvirtu vertybių besilaikančiam vyrui, yra sukaupęs milžinišką folkloro archyvą. O, jei tik boba nebūtų vaiku pripratinus prie durnu pasakų apie Jonuką ir Gretute, tikras vyras-vairuotojas galėtų valandų valandomis, mėnesių mėnesiais vaikams pasakoti nesibaigiančias istorijas apie tai, kaip Jis buvo sustabdytas Blogųjų Policininku, kaip narsiai su jais kovėsi iki paskutinio kraujo lašo, kaip jie bandė iš jo išmonyti litų už diržus, ir kaip jis nugalėjo, išvadindamas juos pederastais, gaidžiais ir debilais (o dar yra variantas, kaip jis tik juos apstaugė, paklausė, ar tu nori rytoj be pagonų likti, ir mentai peršikę pabėgo). O jei herojus ir suklupo, jei jį ir nugalėjo Blogieji Policininkai, ir teko sumokėti bauda – Jis taip paprastai nepasiduoda, ir išlipdamas iš mentų mašinos pasakė jiems TOKĮ dalyką, kad jie išsižioję dar 10 minučių sėdėjo. Tikras vyras turi mokėti daug istorijų apie tai, kaip jis kovėsi su mentais, laimėjo, pralaimėjo, kaip įžvelgė jų klasta, išvengė jų pinkliu, nesumokėjo, ar sumokėjo mažiau, ar išsisuko.

Tad nenuostabu, kad tokioje rūgštinėje aplinkoje, kurioje ant kiekvieno kampo tyko mentas riestais į save nagais, kur gatvėse knibžda teises nusipirkusiu debilų, bepročių, ar, dar blogiau, bobų, mandagumui vietos nelieka. Nes ant galvos gi užlips, nesupranti? Jei čia kiekviena praleidinėsi, tai kur nuvažiuosi? O svarbiausia – būdamas mandagus, debilams ir gaidžiams leisi daryti klaidas, ir jie juk nieko neišmoks. Nes…

…vairavimo herojus iš rytu turi aukštesnių idealų, nei saugus nuvykimas iš taško a į tašką b. Juk kiekvienas tikrai mokantis vairuoti širdyje yra PEDAGOGAS. Ir ne šiaip pedagogas- PEDAGOGAS iš pasaukimo, iš didžiosios P, all caps pedagogas. Jis pamokys boba rodyti posūkį – neleis jei persirikiuoti. Jis pamokys gaidį KET – neleis įlįsti prieš save. Jis pamokys keliu ereli – aplenks per dviguba ištisinę, ir kirs per stabdžius. O KAIP KITAIP? KAIP KITAIP? juk visi debilai, jei jų nemokysi, KAS CIA DARYSIS? A?

Kad ir kokie stiprūs tikrieji rytų vairuotojai bebūtų, net ir jie turi autoritetą. Dažnai klaidingai manoma, kad rytu vairuotojai gerbia DIDELIUS AUTOMOBILIUS. Tai netiesa – troleibusas gerokai didesnis už Cayenne, bet tikras vairuotojas niekada nepraleis Marjos Pavlovnos, jau 45 metus bandančios iš stoteles truliką kairėn išsukti. Rytuose vairuotojai gerbia tik viena keliu fenomeną – BRANGU AUTOMOBILI TAMSINTAIS STIKLAIS. Rytu vairuotojo jausmai BRANGIAM AUTOMOBILIUI TAMSINTAIS STIKLAIS yra sumišę. Sodietis gerbia carą, kartu jo prisibijo, kartu ir kiek jam pavydi, siek tiek slapčia ir nekenčia. bet svarbiausia- doesn‘t want to fuck with him.

Nes mongolų, totorių ir kitokiu karaimų plėšimai tryliktame amžiuje tikrai nepamiršti. Nieko gero negali tikėtis iš niūraus veido raitelio, jojančio link tavęs ant juodo, gražiai papuošto grakštaus žirgo. Ar bizūnu perlies, ar stogą uždegs, ar dukra pagrobs – valstietis turi būti atsargus. Tad ir iki šiol valstiečiai atsargiai elgiasi su juodais, grakščiais, daug galios turinčiais Miuncheno ar Stutgarto veislės ristūnais. Nes pasąmonėje vis dar gyvos 1992-1994 metu istorijos apie tai, kaip iš tokio juodo automobilio išlipa rimtas bachūras odine striuke ir beisbolo lazda išdaužo šeštuko langus. Gal ir senokai kas begirdėjo apie toki įvykį, bet valstietis turi būti atsargus. Nes ateis butą apžiūrėti – ir su tais masinu draudimais vis tiek niekas neaišku, neveikia turbūt tie draudimai, niekas ten jokiu pinigu neduos, ir valstietį vis tiek apgaus. Todėl rytuose X5, ML, Cayenne, Kruzakai statistiškai dažniau praleidžiami, įleidžiami, jų nepakirtinėja ir jiems nepypsi. Atsargus valstietis – gyvas valstietis, būtų kvaila prieš bajorą šokinėti.

Kodėl rytu herojai-vairuotojai tokie? Akis man atvėrė vienas itin išsilavinęs bičiulis, kuris, vieno pokalbio panašiomis kultūrinėmis temomis metu, atkreipė mano dėmesį i faktą, kad rytų šalyse miestu gyventojai yra iš esmes valstiečiai, tik prieš vieną, dvi ar tris kartas išrauti iš sau įprastos sodžiaus aplinkos, ir įkisti i keistą, neįprastą miesto aplinka.

Sodžiaus simboliai rytuose gyvi – arklys, vežėčios- svarbiausi valstiečio statusui. Kaimietis didžiuojasi mokąs joti ant darbinio arklio be balno (diržai). Valstietis su meile sekmadieniais išbrinko ratus, pašeria ir iššukuoja arklį. Jis nekenčia dvaro prievaizdo, o dvarininką gerbia. Sodietis neįpratęs prie grūsties, daugybes žmonių – jis nejaukiai jaučiasi mieste, yra įsitempęs, dėl to frustruojasi, frustraciją išlieja ant kitu – pro automobilio langą.

Comments

comments

This entry was posted in Kita and tagged , , . Bookmark the permalink.

One Response to Apie vairuotojus

  1. Edgaras says:

    Ilgokai kankinama su aprašymais, bet pabaiga atperka.

Leave a Reply