Panemunių žiedai ’09

Taigi štaigi, pradundėjo nukurnėjo šiemetiniai Panemunių žiedai. Oras buvo superduper nusisekęs. Visokiausių ten akcijų-atrakcijų irgi buvo, bet ne per daugiausiai. Kažkaip aš būčiau visai norėjęs, kad maitinimo/gėrimo įstaigų ir visokių amatininkų kromelių santykis būtų buvęs atvirkščias nei kad buvo… Ant kožno pilies kampo klykavo koks nors liaudies dainų-šokių kolektyvas su visom savo armonikom ir balsingom moteriškėm. Tiesa, vienam pasieny buvo prisiglaudęs koks tai jazz-bandas. Visai gerai senų medžių pavėsy ant pievelės pasidrėbus buvo tas jau džiazmenų sudarytas fonas.

Čia viena kauno (specialiai iš mažosios) ponia jau paporino apie įdomų žiobrių kepimo-rūkymo būdą. Aš anąjį prailiustruosiu:

Dar vienas iš įdomesnių eksponatų – nematyto neregėto dizaino čečkarnia (aukštaitiškai, Aut. past.), netgi dvi! Antroji (vokiška, varinė) pasak tetulės jau tinkama pramoniniams kiekiams kopūstų čečkavot (aukštaitiškai, Aut. past.):

Nu ir aišku didelio susidomėjimo susilaukė du fruktai prie bravoro:

Jau šitie abudu tai ir pas aptiekorių vaistų nuo galvos bėgiojo, ir skanėstus iš bidonėlio pilstė, ir vis laukė kol mistinis Zigmas pakurs pečių ir pravirs dar to jau nuostabiojo skanėsto. Žodžiu – berniokai liuks vaidino, liežuvius irgi gerai pritaisytus turi. Respektukas aniems!

Vakarinės dalies nebesulaukėm. Nor kažkaip knietėjo spektaklį pažiūrėt, ale sofutė ir alus priveikė…

Kitą dieną kelionės paįvairinimui Vilkijoje šokom į senutėlį keltą (grafikas čia)ir išlipom anoj pusėj Nemuno. Tai tiek.

Comments

comments