Gruzija. Kažkuriuo metu tapusi tokia artima mums. O artimuosius dera aplankyt! Tad pabrowsinus internetus, ir aptikus XGenomas.lt chebrą, sprendimas atėjo savaime. Kompanija marga – 9 panos ir 2 vyriokai. Bus linksma!
Vidutinio ilgumo persėdimas Varšuvoje (kompanija netgi spėjo sulakstyt iki miesto, pasigrožėti pilka Varšuvos vaivorykšte), ir Embraer’į keičia… Dreamliner’is. Not bad!
Birželio 27. Ankstyvas rytas Tbilisio oro uoste. Rymom, snūduriuojam, ir prie bagažo juostos laukiam savo supakuotų “čiūčelų”. Kieme šilta. “Čiūčelos” keliauja į/ant Daviduko (labai malonus vyresnio amžiaus jaunuolis) “Tranzito” (beje, kogero populiariausia mikrobuso markė Gruzijoje) stogo, grūdamės patys, ir vis dar viena akim miegodami linguojam Tbilisio gatvėmis iki Levani apartamentų. Davitas dar bando pravesti kažkokią pseudo ekskursiją, bet 5 ryto visų galvose mintys kiek kitokios.
Pagaliau siauromis ir stačiomis Tbilisio gatvelėmis pasiekiam Levani apartamentus. Be didelių ceremonijų – bent porai valandų pamiegot. Ir jau visai netrukus savo kailiu tenka išbandyti gruziniško vaišingumo subtilybes. Pusryčiai iš bent dešimties skirtingų patiekalų/priedų nepadarytų gėdos net ir geram viešbučiui.
Neužilgo vėl prisistato Davidukas (pats pasigyrė, kad lietuviai jį taip praminė), ir išbildam nedidelei ekskursijai po Tbilisio apylinkes.
Pradžiai nuo Džvari vienuolyno kalvos pasigrožime Mcchetos panorama bei Aragvio ir Kuros upų santaka.
Mccheta – istoriškai kažkas panašaus į mūsų Kernavę ar Trakus. Visas miesto centras pilnai atrestauruotas. Žiauriai karšta. Katedroje kaip tik vyksta vestuvės.
Toliau Gruzinų karo keliu traukiam iki Ananuri. Pastačius Zhinvali užtvanką, kaimas buvo užlietas, liko tik gabalas tilto, kurio gale nūnai vietinis jaunimas plauna savo mašinas ir čia pat maudosi patys. Čia ir “paskerdžiam” pakeliui Daviduko išrinktą arbūzą. Velniškai skanus. Čia pat fotografuojasi vestuvininkai, čia pat laisvai vaikšto karvės (jos, beje, laisvai vaikšto VISUR)
Viską vainikuoja sustojimas pakelės restoranėly. Chačapuriai, chinkaliai, vynas, dar vyno, dar chačapurių, dar vyno… Grįžtam į Tbilisį jau vakarėjant.
Vėl trumpas pogulis/poilsis, ir išsiruošiam pablūdyt po naktinį miestą. Kompanijos sprendimas “pažindintis” su miestu parke ant suoliuko su vyno bambaliu – nelabai žavi, tad su G. drožiam atskirai pasivaikščioti. Netikėtai atsiduriam prie keltuvo kasų. O ko gi nepasižiūrėjus į miestą iš aukščiau?
Birželio 28. Šiandien keliausim į Kachetiją, Telavį – arčiau kalnų. Tad jau nuo ankstaus ryto rikiuojasi damų eilė prie dušo. Vėl “standartiniai” pusryčiai, primenantys vestuvių ar Kalėdų stalą, ir netrukus kieme pasirodo Valiko – pas jį ir važiuosim. Levani pristato šviežiai keptos duonos kelionei.
Pakeliui (jeigu taip galima sakyti) prasukam pro David Garedža-Udabno vienuolynų kompleksą. Čia ir pirmasis mini trekas apšilimui. Prapėdinam per pačią Gruzijos-Azerbaidžano sieną išilgai. Šilta. Net labai.
Gruzijoje niekas niekur neskuba. “Зачэм спэшать – завтра будэт тот-жэ самий месяц”. Ir išties – niekur tu nenuskubėsi žmogau. Kalnų keliai padaro savo.
Pakeliui dar stabtelime Sighnagi. Irgi kapitaliai atrestauruotas ir išlaižytas miestukas, tik kažkodėl apytuštis. Visa miestuko panorama kažkuo primena Italiją. Tolumoje matyti Alazani slėnis – Gruzijos vynuogynų ir kitokių agrokultūrų aruodas.
Vakarėjant sugriūnam į Valiko kiemą. Žmona su kaimyne jau triūsia prie puodų, ir žiopliams iš Lietuvos paruošė atrakciją – atskleidė khinkalių gamybos paslaptis. Valiko su sūnum Davidu kiemo gale kūrena laužą šašlykui. Net dabar krūminius semia berašant. Ilgas vakaras, daug tostų ir vyno, dar daugiau patiekalų ir patiekalėlių. Kulinarinė orgija kažkokia. Ir kai jau atrodo, kad daugiau nei vieno kepto baklažano, nei vieno chinkalio, nei vieno šaukšto dar balažino ko bet dieviškai skanaus nebepajėgsi suvalgyti – džiaugsmingai pranešama, kad jau iškepė šašlykas! Ir negali nevalgyti – ne todėl, kad nemandagu ar kažką. O todėl – kad tai iki išprotėjimo skanu! Pagaliau šašlykas įveiktas. Oh wait… Laikas desertui! Ir vėl stalo link plaukia bliūdai su abrikosais, persikais, arbūzais…
