Miestas-didvyris Maskva

Taip jau išėjo, kad atsidūriau Maskvoj. Iš Vnukovo oro uosto  iki Kijevo stoties (kas bukvaliai yra pats Maskvos centras) Aeroexpress atveža mikliai ir nesuper brangiai.

Faktas, kad pirmiausia buvo nutipenta Kremliaus kryptim.  Ajop@*% kokio jis dydžio natūroj!!! Vienžo, visą sutalpint muilinės kadre anikaip nepavyko:



Tik (ne)išėjo kreiva šleiva panoramkė:

Deja, kadangi miestas ruošėsi Rusijos dienai, tai pati Raudonoji aikštė buvo uždaryta, ten budavojo sceną ir kitokius rakandus. Ale o bet tačiau užteko ir tiek.

Vis nenustojau stebėtis jų įpročiu netgi visokius tarptautinius brandus rašyt kirilica:

Beje, ten yra superinis analogas visokioms kebabinėms ir kitokio panašaus fastfūdo zabegalkoms – «Крошка Картошка». Už sąlyginai nedidelę kainą (apie kainas reiktų rašyti atskirą postą beje 🙂 ) gauni didelę orkaitėje folijoje keptą bulvę, kurią teta pjauna į dvi dalis,peiliu išmaigo šiek tiek vietos vidury, krauna sviesto ir sūrio, o tada renkiesi iš keletos įdarų, kuriuos deda kaip ledus – kaušeliais. Dvi bulvės, skardinė alaus ir buteliukas mineralinio – aplink 350 rublių. Kebabai rūko kampe 🙂

Умом Россию не понять – dažnai skambėjo galvoje, kai, pvz., tekdavo pereiti gatvę va tokia perėja:

arba pakeliui sutikus nuostabią XXI amžiaus pilį:

Architektūra, beje, irgi verta atskiro paminėjimo. Nu kai pažiūri į jų soborus ir cerkves – nu rodos gi ir moka (-ėjo) pastatyt, ir net dažus buvo išradę. Ale kai tik gyvenamasis daugiaaukštis (nesvarbu – chruščiovkė, ar novostrojus) – karaliauja pilka spalva ir nu jau visiškai protu nesuvokiamos formos ir paraitymai beigi bokšteliai…

Sekanti diena buvo paskirta technikai. Iš pat ryto nudūmiau ieškoti povandeninio laivo-muziejaus ( nu visiškas kosmosas – Maskvoje, kuri nuo bet kokios jūros nutolusi pakankamai nemažai – stovi tikra, reali padvodkė!!!). Užsiroviau ant mokinukų ekskursijos, ale dėdė pakankamai vaizdžiai pasakojo ir rodė. Jei trumpiau – klaustrofobikui ten tikrai ne vieta tarnybai…

Šalia padvodkės dar glaudžiasi nepavykęs ekranoplanas “Орлёнок” – ale tik per tvorą iš toli paveizėt leidžia. Ir dar kokia tai griozdiška amfibija ant oro pagalvės. Prasitryniau ten gerą valandą ir patraukiau Kosmonautikos muziejaus link.

O va čia tai jooo… Prapuoliau ten geroms trims valandoms. Kadangi leidimas fotografuoti pasirodė nepigus (200 rublių), tai rakandus teko palikt rūbinėj. Vis tik reiktų ten imti gidą – kaip tik šalia vaikščiojo šeima su gidu, tai trupinius vis stengiausi nugirsti. Daug visokių smulkmenų mergiotė pasakojo. Yra bent kelios tikros nusileidimo kapsulės, sėkmingai pasiekusios Žemę kadais. Ir dar daug daug visko. Netgi Tarptautinės kosminės stoties modulio maketas ir Lunochodas.

Reziume paprastas: jei bent kartą vaikystėj norėjot būt kosmonautais – vertas dėmesio objektas.

Visai šalia Kosmonautikos muziejaus – tarybinio kičo ir  tuštybės paminklas – ВДНХ parodų centras. Su nesuvokiamo dydžio įėjimo vartais,  auksiniu “Tautų draugystės” fontanu, kuriame maudosi visų ex-15 “broliškų respublikų” atstovės ir dar daug visko.

Lietuvaitė, berods, šita. Panašiausia bent:

Tik dabar supratau, kodėl anais laikais dalyvavimas Liaudies ūkio pasiekimų parodoje buvo kažkas TOKIO. Nūnai pusė paviljonų apleisti, kituose įsikūrę visokio plauko kromeliai, parduotuvėlės ir dar galai žino kas.

Atskiro paminėjimo vertos ir metro stotys. Kaip kokio muziejaus salės, ar rūmų menės. Tik visos skulptūros ir lipdiniai mena Tarybų socialistinių respublikų sąjungos laikus… Darbo liaudis, kariai ir kitokia propagandinė velniava. Ir nieko – gyvena. Nesibaido savo istorijos šešėlio.

Beje, yra labai patogi programėlė išmaniajam rageliui, palengvinanti keliavimą metro.

Vakarop nusitrenkėm iki Senojo Arbato. Pilna įvairiausių (pseudo)menininkų. Vieni paišo šaržus ir portretus (bweak), jaunimėlis būreliais demonstruoja break-dance ir dar visokių kitokių šokių įgūdžius, keletas berniokų kuria menus nitrūchos pagalba – vienžo didelė Vilniaus Pilies, ir Palangos J.Basanavičiaus gatvių mišrainė.

Prie vieno kabako pastoviai būriuojasi vietiniai rokeriai:

Kaip taisyklė – su GoldWingais arba BMW sport-touringais.

Beje, sakot, kad Honda Rune negraži? Tada jūs nematėt jos touring versijos! Sakyčiau, motociklų Multipla tai kaip minimum?

Bepėdinant Arbatu prieinam ir tokią margą aprašinėtą sieną. Вопрос знатокам: kuo garsi ta siena?

Nu ir vakarą užbaigėm tokiame visai jaukiame kabakėlyje De FaQto su gyvos muzikos koncertuku.

Gorkio parkas. Dar einant tiltu atkabo žandikaulis – parko pakrašty stovi tikras, didelis, rimtas Buranas! O po juo – dviračių nuomos punktas. Tiesiog.

Parkas didelis, fainas. Smarkiai gaivinamas. Ir jokių raudonų kokakolos šaldytuvų. In your face, marketingistai!

Pabaigai pasilikom Lenino kalvas su Maskvos valstybiniu universitetu ir Vorobjovo apžvalgos aikštelę.

 

 

This entry was posted in Kelionės and tagged , , , , , . Bookmark the permalink.

5 Responses to Miestas-didvyris Maskva

  1. Ramūnas says:

    Prašome sukurpti dar atskirą rašinėlį apie nuvykimo, gyvenimo ir maitinimosi kainas beigi viso to ypatumus 🙂

    • Yvl says:

      nuvykt paprasta : utair.ru arba aeroflot.ru
      Apie viešbučius nepasakysiu nieko. Metro bilietukas vienam kartui 28 rubliai. Krautuvėj rusiško alaus butelis apie 45 rub. Kabake bokalas apie 200 rub.

  2. Neringa says:

    O tai ant tokio kavinės, kuriame pagrindiniai patiekalai “суши и кефир” neužtaikėt? Pačiam centre, В Охотном ряду 🙂

  3. Zigmas says:

    vilniuj yra tokia bulve. Jogailos g. Kainuoja tikrai ne 30lt o 5-6

Comments are closed.