Čia mums su ashtroka gavosi tokios savotiškos varžybos-lažybos. Taigi, šį kartą – eklerai.
Reikės:
Tešlai:
- 1 stiklinės miltų
- 1 valg. šaukšto cukraus
- 80-100 g sviesto
- 1 stiklinės vandens
- 4 kiaušinių
- žiupsnelio druskos
Kremui:
- 200 g varškės
- 1 stiklinės cukraus (pradžioje kremas tikrai atrodė per saldus, bet per naktį pabuvę šaldytuve jau įdaryti eklerai nebebuvo tokie saldūs)
- 200 g grietinėlės 35%
- vanilinio cukraus
Glajui:
- plytelės juodo šokolado
- 75 gr sviesto
Pasiraitojam rankoves ir pradedam: vandenį, cukrų, sviestą nedideliame puode pakaitinam iki virimo, nukeliam nuo ugnies, į verdančią peklą pilame miltus, ir mikliai mikliai maišom iki vientisos masės (mikseris čia griežia ne paskutiniu smuiku tai tikrai. Rankytėmis gal ir dvasingiau, bet… aš tingiu 🙂 ). Išmaišę paliekam truputį atvėsti – antraip sudėjus kiaušinius į verdančią masę gausis neskanus omletas.
hint: atvėsimo procesas paspartėja, puodą įstačius į šaltą vandenį:
Atvėsus tešlai, mušam po vieną kiaušinį ir vėl “mikseriuojam”. Marmalas pradeda darytis itin lipnus:
O tada prasideda linksmybės – šitą lipalą sudėti į konditerinį maišą, išsiterlioti visas rankas iki alkūnių, kaktą ir nosies galą. Kaip vėliau įsitikinau – konditerinio maišo vairavimas irgi reikalauja įgūdžių. Taigi, pritryzniojam ant kepimo popierium išklotos skardos būsimų eklerų (čia jau skonio, fantazijos ir technikos klausimas):
Iškūrenam orkaitę iki 200 laipsnių, ir šaunam. Durelių nevarstom – nėr ten ko. Eklerai sarmatlyvi, nemėgsta būt nužiūrinėjami, kol dar negatavi. Kepam apie 20 minučių, kol gražiai pagelsta:
Kol ekleriukai kepa, makaluojam kremą įdarui: varškę gerai išsukam su cukrumi, atskirai išplakam grietinėlę su vaniliniu cukrumi, po to viską dedam į krūvą ir dar kartą gerai gerai permaišom (ačiū tam, kas išrado mikserį):
O tada terlionė vol.2: kremą grūdam į konditerinį švirkštą/maišą, ir atliekam kremines injekcijas ekleriukams. Kau jau visi “paskiepyti”, ateina priešpaskutinis etapas – glajus. Šokolado plytelę su sviestu tirpdom inde, pamerktame į verdantį vandenį, ir peckiojam eklerų kupras
Kadangi eklerai, kaip, beje, ir lazanija, skaniausi – rytoj, tai visą grožį dedam nakvot į šaldytuvą. Kitą dieną ateina paskutinis darbo etapas: VALGOM. Skanaus!
