Ar jau minėjau kad maisto prasme galėčiau būti italas? Ne? Tai sakau dabar.
Vienas iš greitai ir lengvai paruošiamo ir bent jau man – very eatable maistelio pavyzdžių:
- Makaronai
- Pesto padažas
- Parmezano sūris
- Sasyskos (optional)
Su šaukštu aliejaus vandenyje išverdam makaronus (man kažkodėl būtent su pesto padažu labiausiai patinka kuo didesnio formato makaronai. Duotu atveju – “kaspinėliai”)
Išvirusius makaronus verčiam į durlšlioką, perliejam drungnu vandeniu ir verčiam atgal į puodą. Kraunam šaukštą pesto padažo (duotasis egzempliorius pardaliojasi Rimi)
Viską gerai išmaišom, aš netgi pakratau uždengtą puodą. Nu aišku baigiant virt makaronams į tą patį puodą įmetam sasyskų pagal skonį.
Visą šitą gėrį lėkštėje aptarkuojam parmezano sūriu ir… Bon apetit!
lol? kas ce do dyvai, tu matytum kokie sedevrai buvo kuriami kamcetkos barake!
obleu, shitos patrobos esme – PESTO!!
petroVos! 🙂
nu matai Linai, čia jau kaip kuriam krašte… Mano bobutė vadindavo "patrova" 🙂
gal aš durna, bet man sasiskos vapšie kažkas baisaus yra, visai nesiderina su niekuo nei su pesto nei su presto.
tada jau geriau koks pomidoras 🙂
Teisingai, Valera, sakai. P*su evilui minusa uz sasyskas.