Ne nu bet ant kiek turi būt kretiniška kažkuri pusė (arba siuntėjas arba pašto darbinykai) kad kažkokią ypatingą korespondenciją siųstų anavataip:
Guess, ar ta jau greitoji ir skubioji kažkokia siunta jau atsiimta? Beabejo – ne! 🙂
IMHO kartais daug pаprasčiau būtų siųsti tiesiog elementariai – pašto dėžutę patikrinu bent kas antrą dieną. Gi trenktis per visą miestą atsiimt greičiausiai kokio nors fakin neypatingo šūdlaiškio neturiu anei menkiausio noro…
O ir greitieji pasiuntiniai galėtų tuos jau neva tai skubius laiškelius vakarais nešiot….
Kartais žmonės neįvertina kitų žmonių pastangų…
Nu ką aš žinau.. Juokingai išrodo anavatoks "greitasis" paštas…
Taip… Iš kitos pusės, tai juokingai… Tik kiekvienoje sferoje yra savita specifika. Niekada negirdėjai, kad žmonės "tingi" dirbt? Niekas nenešioja tų laiškų, skubių siuntų, nes atlyginimas per mažas. O kam, pvz. dirbt už minimumą, jei tą minimumą labai laisvai gali gauti sėdėdamas darbo biržoje. Ir pyktis tada ima ant žmonių, sėdi – rūras krapšto, bet nieko nedaro.
Nakagi, istorijos tęsinys: atsiėmus tą jau išganingąjį laišką, ant jo rastas ranka rašytas tekstas: Kodinė laiptinės spyna.
Tai kaip tada, sakykit meldžiamieji, jie lapuką į paštadėžę įmetė??? Nu nesuprasiu aš to pašto mūsų šlovingojo ir jo darbo specifikos…
Che che 🙂 Va čia jau ir aš – be žodžių 😀